Kokius matavimo metodus pasirinkti esamų objektų matavimams

Ruošiant pastatų, konstrukcinių elementų, pramonės objektų, archeologinių, kultūros paveldo ir kitų sudėtingų objektų dokumentaciją svarbu užtikrinti kokybišką darbų atlikimą. Vienas iš pirminių darbų yra esamos situacijos apmatavimas. Šiame etape svarbu išvengti galimų klaidų dėl netinkamos matavimo metodikos pasirinkimo, kad nestrigtų tolimesni projektavimo darbai.

Nepriklausomai kokį matavimo metodą pasirinktumėte, galutinis produktas bus standartinis: fasadų brėžiniai, aukštų planai, pjūviai, detalizuoti brėžiniai ar ortofotonuotraukos. Tačiau, pažangesnė matavimo metodika leis matavimo darbus atlikti patikimiau, tiksliau ir kai kuriais atvejais greičiau.

1. Matavimai atliekami atstumų matuokliais

atstumų matuokliai

Naudojant lazerinius atstumų matuoklius yra fiksuojami atskiri matavimai, kurie vėliau sujungiami į vieną bendrą skaitmeninį brėžinį. Kadangi matavimai yra atliekami nuo taško A į tašką B, sudėtinga įvertinti objektų tikslią padėtį ir formą. Matavimo rezultatai užsirašomi schemose, dėl to galimi netikslumai perkeliant rastrinę informaciją į skaitmeninį formatą. Šiuo metodu yra sudėtinga užfiksuoti tikslią pastato, sienų, perdangų geometriją ir konstrukcinių elementų padėtį erdvėje. Galutinis rezultatas yra idealizuoti – sujungti matavimų atstumai (linijos). Sudėtinga arba visai neįmanoma matavimo rezultatų kontrolė.

2. Panaudojant el. Tacheometrus

total station

Naudojant el. tacheometrus yra fiksuojamos charakteringos objekto vietos: viršūnės, kraštai, kontūrai, kampai ir t.t. Užfiksuoti matavimo taškai vėliau sujungiami tarpusavyje. Sudaromų brėžinių detalumas ir tikslumas priklauso nuo matavimo taškų skaičiaus ir teisingai pasirinktos matavimo vietos. Sudarant brėžinius sunku pastebėti klaidingus matavimo duomenis nebent tas pats matavimas buvo atliekamas kelis kartus. Dažniausiai iš pirmo žvilgsnio atrodantys vienodi objektai, ar jų detalės matuojami vienoje pastato vietoje, o kitose vietose kopijuojami pagal vieną matavimą, todėl nėra galimybių analizuoti „vienodai“ atrodančius objektus.

3. Atliekant matavimus su 3D lazeriniais skeneriais

Naudojant 3D lazerinius skenerius yra fiksuojama tiksli matuojamo objekto 3D geometrija. Sudėtinguose objektuose ar aplinkoje matavimai atliekami greičiau ir patikimiau. Atlikus 3D matavimus, pateikiami išsamūs – pertekliniai 3D taškiniai matavimų duomenys, kurie vėliau naudo-jami kaip pagrindas brėžinių ar 3D modelių sudarymui. Sudarant brėžinius išvengiama galimų klaidų dėl matavimo metodo, nes 3D lazerinio skenavimo metodika reikalauja tą pačią vietą matuoti kelis kartus, t. y. skenavimo pozicijos persidengia tarpusavyje. Atliekant skenavimo pozicijų registravimą visos skenavimo pozicijos jungiamos į vientisą sistemą, todėl yra užtikrinami planinės padėties ir aukščių tikslumai. Be to, galimas papildomas duomenų analizavimas pagal pamatuotų objektų atsispindėjimo savybes, aukščių reikšmes ir kitas geometrines ar atributines savybes.